Kvailiausias gėrimas yra kava. - Ją žmonės degina, kad būtų juoda, pila pieno ar grietinėlės, kad būtų balta, maišo su cikorija, kad būtų karti, įberia cukraus, kad būtų saldi, kaitina, kad ji būtų karšta, o paskui pučia, kad atauštų.
Turbūt žinomiausias Australijos gitaristas, grojantis folk, rock, pop, blues stiliaus muziką jam būdingu “fingerpicking” (tikslaus vertimo nežinau tai ir rašau anglų kalba) būdu. Jo klausantis dažniausiai galima išgirsti 2-3 instrumentų partijas, kartais prie viso to prijungia ir sugebėjimus vienu metu mušti ritmą. Žavu, gražu, nepakartojama.
Kartą pabėgo neturtingo valstiečio arklys. Kaimynai atėjo jo paguosti, o jis atsakė: “Aš nenusimenu, kas žino, gal tai išeis į gerą”. Po kelių savaičių arklys sugrįžo, o kartu su juo kitas, labai geros veislės, arklys. Kaimynai vėl pas jį atėjo, norėdami kartu pasidžiaugti. O žmogus pasakė: “Iš kur žinote, kad tai neprišauks nelaimės?” Valstietis išaugino tuos arklius ir praturtėjo. Jo sūnus mėgo jodinėti ir kartą nukritęs nuo arklio susilaužė koją. Kai kaimynai atėjo paguosti, tėvas pasakė: “Neišgyvenu, o gal tai išeis į gera”. Po metų šalį užpuolė priešas, ir visi sveiki vyrai buvo paimti į kariuomenę. Net 90proc. iš jų žuvo. O valstiečio sūnus dėl sužeistos kojos nebuvo pašauktas į karą ir toliau gyveno.
Kas nors kartą laikė gitarą rankoje ir bandė groti, tai supras, kokio miklumo rankas turi šis žmogus. Spėju laisvu nuo darbo metu pavyzdžiui malkų nekrauna.
Trumpas Chris Milk filmas, kurtas 42 sekundžių svajonių filmo festivaliui. Filmas tai tiesiog epizodai iš gyvenimo, nuo gimimo iki… Linksmi, liūdni, bet visi jie vienodai svarbūs. Palikta daug vietos pamąstymams. O minčių pažiūrėjus tikrai kyla.
Sieros ir alkoholio tirpalas, plius vandenilio peroksidas. Visą tai švirkšto pagalba suleidę į gėlės žiedą, gausime fantastišką reginį. Tik pagalvokit, jei vėlyvą vakarą užsukę pas panelę jai padovanotumėte šviečiantį žiedą.
Tik įdomu kiek laiko jis šviečia ir kiek laiko išvis žiedas būna panašus į žiedą.
Kol visi tik ir kalba, diskutuoja ar pasakoja apie neigiamus krizės padarinius. Per kelias dienas pats pamačiau keletą gan žavių ir sakyčiau labiau socialumą skatinančių pokyčių.
Jau keletą metų, o gal ir daugiau, nuvykti iš taško A į tašką B man galiojo kelios transporto priemonės - tai mašina arba pėškomobilis (kojos ). Nors vasarą visada bent kartais iš garažo išsitraukdavau dviratį, bet visa tai darydavau tik dėl pramogos, o ne dėl to, kad kažką taupyčiau ar labai jau norėčiau pasivažinėt. O pravažiuodavau geriausiu atveju kilometrą kitą į abu galus.
Vakar su senais bičiuliais nusprendėm ne kaip įprasta nuvažiuoti kur nors ir pasėdėti, o išsitraukėm jau senokus apdulkėjusius dviračius ir pramynėm 25 kilometrus įvairiausiomis kryptimis.
Kokį vaidmenį visame šitame vaidina tokia paskutiniu metu populiari krizė? Asmeniškai aš pinigų stygium nesiskundžiu ir esu garantuotas (gal ir naiviai skamba), kad jo nejausiu ir baisųjį rudenį, tad į kojinę pinigų nededu. O vat bičiuliam tas stygius pasijautė, tai jie sugalvojo keliauti dviratėmis transporto priemonėmis. Kelionė nebuvo labai lengva, mat nei vienas, mažiausiai du metus tokių atstumų nebuvo važiavęs. O teigiama pusė yra tame, kad bendravimas tarp žmonių būna daug aktyvesnis ir kitoks nei, pavyzdžiui važiuojant automobiliu. Tas žavi ir labai primena senus laikus, kuomet tik dviračiu buvo važiuojama visur kur tik įmanoma nuvažiuot. Kitas smagus dalykas tas, kad tokių “nuskriaustųjų” yra ir daugiau. Kadangi gyvenu mažame miestelyje, tai visur nuvažiuoti dviračiu galima per 10 minučių. O šiandien bevažiuodamas į parduotuvę sutikau, bent 5 pažįstamus vairuojančius dviratį. Kurie, beje, būdavo reti svečiai.
Be abejo gaila, kad tik tokiomis drastiškomis priemonėmis žmonės sugalvoja ramiai praleisti vakarą ant dviračio ar besivaikščiodami.
Nors visos George Harison dainos “while my guitar gently weeps, parašytos bitlam, versijos skamba gražiai, bet bent jau man gražiausiai skamba ta, kurią atlieka tommy emmanuel ir jake shimbukuro. Akustinės gitaros visada labiau žavėjo savo skambesiu.