Turbūt žinomiausias Australijos gitaristas, grojantis folk, rock, pop, blues stiliaus muziką jam būdingu “fingerpicking” (tikslaus vertimo nežinau tai ir rašau anglų kalba) būdu. Jo klausantis dažniausiai galima išgirsti 2-3 instrumentų partijas, kartais prie viso to prijungia ir sugebėjimus vienu metu mušti ritmą. Žavu, gražu, nepakartojama.
Kas nors kartą laikė gitarą rankoje ir bandė groti, tai supras, kokio miklumo rankas turi šis žmogus. Spėju laisvu nuo darbo metu pavyzdžiui malkų nekrauna.
Trumpas Chris Milk filmas, kurtas 42 sekundžių svajonių filmo festivaliui. Filmas tai tiesiog epizodai iš gyvenimo, nuo gimimo iki… Linksmi, liūdni, bet visi jie vienodai svarbūs. Palikta daug vietos pamąstymams. O minčių pažiūrėjus tikrai kyla.
Sieros ir alkoholio tirpalas, plius vandenilio peroksidas. Visą tai švirkšto pagalba suleidę į gėlės žiedą, gausime fantastišką reginį. Tik pagalvokit, jei vėlyvą vakarą užsukę pas panelę jai padovanotumėte šviečiantį žiedą.
Tik įdomu kiek laiko jis šviečia ir kiek laiko išvis žiedas būna panašus į žiedą.
Nors visos George Harison dainos “while my guitar gently weeps, parašytos bitlam, versijos skamba gražiai, bet bent jau man gražiausiai skamba ta, kurią atlieka tommy emmanuel ir jake shimbukuro. Akustinės gitaros visada labiau žavėjo savo skambesiu.